Sėkmės Istorijos: bendruomenės narė Viltė dalinasi savo pokyčiais

Sveiki, mielieji skaitytojai! Nuo šiol MyHero! bloge nauja rubrika – „Sėkmės istorijos“. Joje skelbsime mūsų bendruomenės narių istorijas apie MyHero! sveikos gyvensenos judėjimo dėka įvykusius pokyčius. Pirmoji savo istorija dalinasi Viltė, kuri per metus laiko ne tik atsikratė 15 kg, bet ir tapo neatsiejama mūsų bendruomenės dalimi.

„Labas, gal norėtum pasidalinti savo istorija „MyHero“ blogui?“ – staiga suzvimbė telefonas ir iššoko Igno žinutė telefono ekrane. Greičiau negu smegenys spėjo sureaguoti ar pagalvoti, pirštais jau rinkau entuziazmo pilną, teigiamą atsakymą. O tada pagalvojau: Kokia gi ta mano istorija? Kas aš tokia, kad galėčiau dalintis savo dar labai jauna patirtimi su kitais? Galbūt yra šimtą ar net tūkstantį kartų didesnį pokytį padariusių žmonių, kurie keičia savo pasaulį tyliai ir neieško kitų palaikymo bei šlovės?

Tačiau tuomet pagalvojau, kad ne, aš ne tokia. Nemoku ir nenoriu tylėti. Taip, dažnai apsidžiaugiu anksčiau, negu reikia. Neperšokus griovio, pasakau „op“. Todėl ir lėkiu, siekiu, noriu, DARAU dalindamasi su visuomene – garsiai. Galbūt mano ambicijos, motyvacija ir begalinė valia įkvėps Tave, o gal Jį ar Ją judėti pirmyn, imtis to, kam trūko ryžto. Drąsos. Prieš 365 d. ir aš jos turėjau gerokai mažiau nei turiu šiandien.

Nežinau, likimo pokštas ar apgalvotas manevras, bet 2016-ųjų metų birželio mėnesį šis force major mane ir mano geriausia draugę atvedė į pirmąją „My Hero“ treniruotę. Atostogos jau buvo prasidėjusios prieš porą savaičių, 10-ta klasė baigta, mokykliniai egzaminai išlaikyti. Na, o vasara, tai lyg „antri Nauji metai“, kuomet duodi sau pažadus, kurių dažniausiai taip ir neišpildai. Norisi keistis, daryti, siekti. Vieni keliavo prie jūros, kiti susirado darbą, o mano akys užkliuvo ant „My Hero“ kvietimo prisijungti į nemokamą masinę treniruotę vingio parke. Kas mane pažįsta, žino, kad esu impulsyvi. Varom? Varom!

Skambutis draugei ir 18:00 dvi baltos varnos jau tupėjo pirmoje eilėje priešais trenerį Alaną ir Marių, pasiruošusios išbandyti save. Vandens – vienas buteliukas dviems, nes gi „Aj, kam čia reikia“, vietoj kilimėlio – rankšluostis, o sportinė apranga – ištraukta giliai iš spintos, dar nepaliesta nuo kūno kultūros pamokų mokykloje. Burokai, meškos, slidininkai ir dar visokių mandrybių išgirdom per tą valandą. Gavom ne tik treniruotę, bet ir galų gale desertų pabaigai. 🙂 Bet atlaikėm. Užsikabinom. Atėjom dar ir dar kartą, o tada ir įsivažiavau. Abonementas kišenėje, rytai Žvėryno mokykloje arba vakarai VRM‘e.

Atsigulus po treniruotės, prisiminus Alano boksą ar Mariaus prasibėgiojimus, pradėjau susimąstyti, kad gal neverta traukti tos ledų porcijos iš šaldiklio… Ir „Estrella“ mėlyni pasidarė nebe tokie žavūs. Po truputį, mažais žingsneliais (ar kažkokiais kitais matavimo vienetais) galvoje kažkas keitėsi ir dirbo. Motyvuota bendruomėnė, linksmi, įkvėpiantys treneriai, gera muzika, šilta Agnės duona po treniruotės – tai, kas padarydavo visas meškas ir kitus žvėris nebaisius, priešingai, netgi žavius! Tačiau, žinot, kas įkvėpė labiausiai? Kuomet atsistojus ant svarstyklių, po dar vienos įspūdžių kupinos dienos, rezultatas nudžiugindavo. Šimtas gramų, du šimtai, kilogramas, trys… Tik dar labiau įsibėgėjau! Jėgų atsirado tiek, jog jaučiausi galinti nuversti kalnus.

Visuomet galvojau, ką čia Ignas šneka… Mityba + sportas = sąmoningumas. Kas čia per formulė? Nors ir matematikos sugebėjimais nesiskundžiu, bet nereikia būti Einšteinu, kad ją perprastų kiekvienas. Truputis valios, pastangų ir noro, o tada jau tik laikykis. Per šiuos metus atradau daugybę naujų skonių. Supratau, kad brokoliai visai nebaisūs, varškė irgi visai nešlykšti, o MCDonalds tikrai nereikalingas, kad skaniai papietautum su draugais. Supratau, kad atsispaudimus gali padaryti ne tik Žydrūnas Savickas, greitai bėgti įmanoma ir nebūnant olimpiniu čempionu, o, svarbiausia, kiekvieną dieną tai daryti išeina vis lengviau ir lengviau bei smagiau. 🙂 Nekalbėsiu apie tokius akivaizdžius dalykus, kaip aplinkinių palaikymas – kuomet kiti pradeda pastebėti tavo rezultatus, pagirti. Kiekvienas toks žodis, padrąsinimas viduje leidžia sąmoningumui plėstis į neatrastus, begalinius plotus. Tuomet pamatai, kad tavo pavyzdys įkvepia ir kitus.

Vienas nerealiausių šios kelionės metu nutikusių dalykų – tai sportas kartu su mama. Iš pradžių tik „ant bairio“ pasiūlyta nueiti kartu, o po mėnesio jau geras klausimas, kuri daugiau jumping jacksų padarys. 🙂 Tačiau, kad ir kaip viskas gražiai skambėtų, norėčiau dar paminėti vieną faktą – nepersistenkit. Nepervertinkit savo jėgų. Judėkit lėtai ir mėgaukitės procesu. Rezultatas ateis su laiku, tikrai ateis. Valgykit daug, sveikai ir skaniai, sportuokit taip, kad jums tai teiktų džiaugsmą, miegokit, svajokit, ilsėkitės – jeigu reikia, akimirkai sustokit ir padarykit pertrauką.

Žinot tą gerą jausmą, kai, vakarais atsigulus, norisi greičiau užmigti, nes negali sulaukti rytojaus? Aš taip gyvenu kasdien. Keliuosi su šypsena veide, nes prieš akis dar viena nuostabi, atradimų pilna diena. Proga. Gyventi ir džiaugtis, mylėti ir juoktis, tikėti ir siekti. Galbūt mano žodžiai kai kuriems gali pasirodyti nežemiški ir nesuprantami, bet šita savo žinute stengiausi nors truputį perteikti tai, kaip aš jaučiuosi, ir pasidalinti bent mažu trupinėliu tuo, kuo aš gyvenu kasdien. Ignas prašė pasidalinti savo keliu… Aš jo dar neatradau, bet, manau, kad kryptį pasirinkau tinkama ir pradžia jau įveikta, ar ne? 🙂

Nori pasidalinti savo istorija? Rašyk info@myhero.lt arba asmeninę žinutę MyHero! Facebook puslapyje

MyHero! pirma treniruotė visada nemokama! TVARKARAŠTIS

Kategorija POKYČIAI

Apie

Esame MyHero! komanda ir auginame sporto ir sveikos gyvensenos judėjimą. Turime tikslą – sveikatinti tautą ir parodyti jog dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *